briauzgas

briáuzgas sm. (1) menk. stambus kaulas: Briáuzgai kyšo išsikišę, jei drabužis yr aptemptas, o žmogus liesas Plng. Briáuzgai eita par nugarą Plng. Nemeisinga tavo žuvis, vieni kaulai, vieni briáuzgai Plng.